Psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą. Tam tikrą muziką patariama klausytis ir skirtingu dienos metu. Rytą greitą muziką (populiariąją, rokenrolą),kuri suteiktų energijos, pakeltų nuotaiką; vakare prieš miegą ramią, atpalaiduojančią (klasikinę, romantinę), kuri nuramintų, padėtų ramiai užmigti, gerai išsimiegoti.
Gitara gerina širdies veiklą – nuo 11 iki 23 val. Pučiamieji paspartina kasos veiklą – iš ryto. Klavišiniai gydo skrandžio ligas – iš ryto. Lūpinė armonikėlė gerina žarnyno veiklą – iš ryto. Smuikas< gerina žarnyno veiklą – vidurdienį. Būgnai palankiai veikia stuburą – nuo 15 iki 17 val. Saksofonas gerina inkstų veiklą – nuo 17 iki 19 val.
Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena. 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
